Tuo atveju, kai natūrali tiekiamo ir šalinamo oro mainų sistema buitiniame ar pramoniniame pastate neveikia pakankamai efektyviai, organizuojama priverstinė cirkuliacija. Tam naudojamos įvairios sistemos, tačiau dažniausiai stogo ventiliatorius yra ekonomiškiausias ir našiausias sprendimas. Įrenginys ir šių įrenginių klasifikacija bus aptarti kitame straipsnyje.
Pagal montavimo sistemoje principą stogo ventiliatorius gali būti:
- Kanalas - montuojamas prie išleidimo angos prie tokios konstrukcijos kaip minkštas viršus, naudojant specialų išmetimo vamzdį, einantį per pastatą, arba vėdinimo kanalą
- Be kanalų – montuojami ant pastatų stogų, dažniausiai vieno lygio, kur yra didelės solidžios patalpos – sporto salės, prekybos centrai, pramogų vietos
- Universalus - turintis galimybę įdiegti bet kurioje iš sistemų
Jei reikia nuolatinės cirkuliacijos, ventiliatorius gali veikti nuolat.
Jeigu tam tikrais momentais, esant didžiausioms apkrovoms, natūrali oro apykaita yra nepakankama, tuomet įrenginys įsijungia pagal poreikį, rankiniu režimu ir įrengus atitinkamus daviklius, pavyzdžiui, oro temperatūra pastato viduje, automatiškai.
Išvaizda įvairių modelių ir gamintojų stogo ventiliatoriai gali skirtis, tačiau jų pagrindinė schema yra ta pati:
- Pagrindas, ant kurio prietaisas pritvirtintas prie ventiliacijos angos
- Variklio rėmas
- įleidimo vamzdis
- Apsauginis tinklelis
- Veikiantis sparnuotė
- apsauginis dangtelis
- Variklis
Šio ventiliatoriaus struktūrinis skirtumas nuo kitų variantų yra tas, kad jis montuojamas kaip galinis įtaisas, jis nuneša oro srautą tiesiai į aplinką, nenaudodamas savo temperatūros ir srauto slėgio.
Bet kokie stogo ventiliatoriai turi apsauginį dangtelį – jis apsaugo vidines mechanizmo dalis nuo kritulių poveikio.
Taip pat visuose modeliuose yra apsauginiai tinkleliai – jie apsaugo įrenginį nuo stiprių vėjo gūsių ir įvairių šiukšlių patekimo iš Plokščias stogas.
Jei išmetamo oro sraute yra agresyvių priemaišų, prietaisas pagamintas iš korozijai atsparių medžiagų. Yra atskiros modifikacijos, specialiai sukurtos karšto oro ir dūmų šalinimui, taip pat atsparios sprogimui.
PATARIMAS! Yra specialūs ventiliatorių modeliai, skirti padidinti kaminų trauką. Sumontavus tokį įrenginį ant židinio ar dujinio katilo dūmų kanalo, jo veikimo metu garantuojamas normalus šildytuvo veikimas. Tokios sistemos trūkumas yra elektros suvartojimas, o taip pat tai, kad išjungus įrenginį trauka bus prastesnė nei be jo.
Prietaiso montavimo pagrindas atitinka ventiliacijos kanalo formą ir gali būti:
- Apvalus
- kvadratas
- Stačiakampis
Taip pat yra galimybė tvirtinti per specialius adapterius arba tvirtinimo kaušelius.
Įrenginiai skirstomi pagal išmetamo oro kryptį:
- Žemyn
- Į šonus
- Aukštyn
- Į viršų ir žemyn
Paprastai iš viršaus tempiamas stogo ventiliatorius naudojamas karštam arba užterštam orui pašalinti. Šios konstrukcijos trūkumas yra galimybė, kad krituliai pateks į sistemą, kai įrenginys išjungtas.
Siekiant išvengti šios bėdos, tokiuose įrenginiuose yra vožtuvai ir mentės, kurios atsidaro įjungus maitinimą.
Įprasta jų būsena yra uždaryta, todėl išjungus įrenginį grįžtama srovė į sistemą automatiškai blokuojama. Šoninė iškrovimo sistema taip pat turi savo problemą - tai padidėjęs jautrumas vėjo apkrovoms.
Tai išspręsta įrengiant patobulintos konstrukcijos apsaugines groteles.
Kai kurie gamintojai taip pat siūlo abiejų problemų sprendimą su išoriniu puodeliu, kuris hermetiškai sumontuotas ant visos ventiliatoriaus konstrukcijos ir turi atbulinį vožtuvą, leidžiantį orui patekti tik į išorę.
Kadangi stogo pūstuvai dažnai montuojami ant stogo virš gyvenamųjų ar biuro patalpų, svarbūs reikalavimai keliami įrenginio keliamam triukšmui ir vibracijai.
Siekiant sumažinti garso poveikį, kai kurių modelių korpusuose sumontuoti specialūs duslintuvai: vamzdiniai srauto išleidimo angoje ir plokšteliniai jo įleidimo angoje.
Specialiems reikalavimams pats korpusas yra izoliuotas nuo garso su specialiu garsą sugeriančiu paminkštinimu. Vibracijai sumažinti yra numatyti specialūs amortizatoriai, o montuojant po laikikliais – elastinės tarpinės.
Standartiniai ventiliatoriaus oro ratų skersmenų dydžiai yra 200-1400 mm, nes mažesni matmenys neleis sistemai dirbti efektyviai, o su didesniais triukšmas ir vibracija negali būti kompensuojami iki patogių verčių.
PATARIMAS! Daugumoje šiuolaikinių privačių namų ūkių yra įrengti stiklo paketai ir kitos hermetiškos konstrukcijos, dėl to gali sutrikti normali oro cirkuliacija patalpose. Kai kuriais atvejais problemą padės išspręsti stogo vėdinimas – tačiau reikėtų rinktis sistemą su apsauga nuo triukšmo ir vibracijos, tokiomis sąlygomis izoliacijos trūkumas tikrai pasireikš.
Ventiliatorių našumas pagal ištraukiamo oro tūrį nustatomas pagal šiuos parametrus:
- Ratų dydis (didėja didėjant rato dydžiui)
- Variklio galia (turi įtakos sumontuoto sparnuotės sukimosi greičiui, taigi ir didesniam arba mažesniam srautui)
- Menčių kampas (jis visada nukreiptas į rato eigą, svyruoja nuo 25 iki 90°. Didesnis kampas užtikrina aukštą našumą, bet tuo pačiu – didesnes elektros sąnaudas)
Tarp šios klasės prietaisų pagal veikimo principą stogo radialinis ventiliatorius yra užtikrintai pirmaujantis, kartais jis dar vadinamas išcentriniu.
Kartkartėmis bandoma variklį patalpinti vėjo rato viduje, kas leidžia sumažinti konstrukcijos dydį. Tačiau pats variklis užima didelę oro kanalo skerspjūvio dalį - taigi klausimas lieka atviras.
Paprastai vienintelė „laisvė“, kurią sau leidžia gamintojai, yra horizontalus arba vertikalus variklio ir sparnuotės išdėstymas.
Taip pat oro išmetimo sistemos skirstomos pagal darbo režimų valdomumo laipsnį.
Jie gali būti perjungiami rankiniu būdu arba automatiškai ir gali būti tokie:
- Nereguliuojama – turi tik būsenas „įjungta“ – „išjungta“
- Su fiksuotu greičiu - yra 2-3 greičiai, su perjungimo jungikliu
- Kintami sūkiai – variklio ir ratų greitis sklandžiai keičiasi pagal esamą apkrovą (Systemair specializuojasi šiose srityse)
PATARIMAS! Daugelyje pastatų dabar yra atskiros ištraukiamosios ir dūmų vėdinimo sistemos. Jei leidžia SNiP ir GOST norminiai reikalavimai, jų vėdinimo kanalai dažnai derinami išėjimo taškuose. Kadangi apsauga nuo dūmų yra priešgaisrinės saugos elementas ir naudojama tik avarinėse situacijose, ji dažniausiai neveikia. Tačiau jis turi būti atitinkamai įrengtas.Jei vietoje tokio kombinuoto išleidimo angos sumontuosite universalų stogo ventiliatorių, sutaupysite daug lėšų, nepakenkiant kiekvienos sistemos veikimui.
Pirkėjas, rinkdamasis ventiliatorių savo gyvenamajam ar komerciniam turtui, visų pirma turėtų atkreipti dėmesį į šias charakteristikas:
- Oro tūris
- Svoris
- Koregavimo režimų buvimas
- Triukšmo lygis
Gali būti taikomi specialūs reikalavimai – pavyzdžiui, apsauga nuo sprogimo (patalpoms, kuriose yra degių garų) arba darbas jūriniame klimate.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad didelio galingumo radialinis stogo ventiliatorius nėra vienintelis efektyvumo problemos sprendimas.
Juk ant skirtingų vėdinimo kanalų galima sumontuoti kelis silpnesnius įrenginius. Rezultatas bus didesnis sistemos lankstumas – prireikus jie duos tą patį garsumą, tačiau sumažėjus apkrovai juos galima įjungti ir išjungti norimu režimu, taip pat ir automatiškai.
Ar straipsnis jums padėjo?