Šiandien viena moderniausių stogo dangų yra membraninė stogo danga: membraninės stogo dangos statybai naudojama išdėstymo technologija leidžia išgauti beveik monolitinę stogo dangą su puikiomis hidroizoliacinėmis savybėmis. Šio tipo stogo sutvarkymui naudojamos specialios membraninės medžiagos, kurių rinkoje yra gausu – tad rasti tinkamą medžiagą nėra sunku.
Membraninės stogo dangos medžiagos
Yra keletas stogo dangų tipų. Kiekvienas iš jų turi savo išskirtines savybes, savo privalumus ir trūkumus.
Tarp populiariausių stogo dangų veislių yra:
- PVC membranos pagamintos iš plastifikuoto polivinilchlorido, sustiprinto poliesterio tinkleliu. Kad membranos būtų lankstesnės, į PVC dedama lakiųjų plastifikatorių. Iš PVC membranų gaunamas pakankamai tvirtas ir patikimas membraninis stogas - PVC stogo dangos membranų montavimas atliekamas suvirinant, o jungtys tarp drobių savo stiprumu nėra prastesnės už vientisas dalis. Tarp šio tipo stogo dangų trūkumų galima paminėti lakiųjų junginių, patenkančių į išorinę aplinką, buvimą ir mažą membranos lakšto atsparumą alyvai, tirpikliams ir bitumui.
- EPDM membranos pagamintos iš sintetinės gumos. Šių membranų sutvirtinimas taip pat atliekamas naudojant poliesterio siūlus. EPDM membranos pasižymi palyginti maža kaina, ilgu tarnavimo laiku ir dideliu elastingumu. Tarp trūkumų yra poreikis naudoti klijus membraniniams lakštams sujungti. Dėl to membranų jungtys tampa „problemiškiausia“ vieta, o membraninio stogo remontas iš EPDM membranų turi būti atliekamas dažniau, nes būtent jungtyse atsiranda nuotėkio.
- TPO membranos pagamintos iš termoplastinių olefinų. TPO membranos gaminamos tiek nesutvirtintos, tiek sutvirtintos stiklo pluoštu arba poliesteriu. TPO membranos sujungiamos viena su kita suvirinant karštu oru, todėl galima gauti pakankamai tvirtą siūlę.Vienintelis šių membranų trūkumas – mažesnis elastingumas (lyginant su PVC ir EPDM membranomis).
Membraninio stogo įtaisas iš šių stogo dangos medžiagos gali būti atliekami naudojant įvairias technologijas. Žemiau apžvelgsime dažniausiai naudojamus.
Membraninio stogo balastinis tvirtinimas
Stogo nuolydis mažesnis nei 15 naudojamas paprasčiausias - stogo dangų tvirtinimas balastu:
- Plėvelės klojamos ant stogo, išlygintos ir fiksuojamos (naudojant klijus arba suvirinant) aplink perimetrą. Taip pat tvirtinimas atliekamas membranų sandūroje su vertikaliais paviršiais.
- Ant išsiplėtusios membranos klojame balasto sluoksnį. Geriausias balastas – vidutinės frakcijos (20-40 mm) upės akmenukai, apvalus žvyras ir skalda.
- Balasto svoris turi būti ne mažesnis kaip 50 kg/m2
- Jei balastui naudojamas nesuapvalintas žvyras ar skaldytas akmuo, kad nebūtų pažeistas membraninis audinys, ant jo klojame kilimėlius arba neaustinį audinį, kurio tankis didesnis kaip 500 g/m2
Membraninis mechaninis tvirtinimas
Jei stogo laikančioji konstrukcija nesuprojektuota apkrovoms, kurios būtinos membranų balastiniam tvirtinimui, naudojamas mechaninis membraninio stogo montavimas.
Taip pat mechaninis tvirtinimas naudojamas tada, kai stogo konstrukcija neleidžia klijuoti membraninės hidroizoliacinės medžiagos.
Mechaninio tvirtinimo pagrindas gali būti gelžbetonis, gofruotas kartonas, mediena ir kt. Norėdami pritvirtinti membranas išilgai kraštų ir išilgai išsikišusių stogo elementų perimetro, naudojami specializuoti kraštiniai bėgiai, kurių apatinė dalis uždedama sandarinimo sluoksniu.
Pačių membraninių medžiagų tvirtinimas ant paties stogo pagamintas naudojant teleskopines tvirtinimo detales, susidedančias iš plastikinių skėčių su plačia kepure ir metaliniais inkarais arba didelio skersmens diskų laikiklių.
Diskų laikiklius rekomenduojama naudoti, jei stogo nuolydis viršija 10.
Stogo dangų persidengimo zonoje montuojame mechanines tvirtinimo detales. Atstumas tarp tvirtinimo detalių neturi viršyti 200 mm. Jeigu stogo nuolydžio kampas viršija 2-4, tada slėnio zonoje įrengiama papildoma tvirtinimo linija.
Pastaba! Jei mechaninis stogo dangos tvirtinimas atliekamas tiesiai prie stogo pagrindo, po membrana klojamas geotekstilės sluoksnis (neaustinis audinys), kad ji nebūtų pažeista.
Stogo dangų klijavimas
Stogo dangų klijavimas naudojamas palyginti retai, nes ši membraninių stogų dengimo technologija yra gana neekonomiška ir neužtikrina reikiamo stiprumo stogo dangos medžiagai tvirtinti prie pagrindo.
Ir vis dėlto kai kuriais atvejais naudojamas klijavimas – dažniausiai ten, kur kiti metodai netaikomi. Šiuo atveju būtina naudoti klijų mišinius, kurių atsparumas tempimui viršija apatinių stogo sluoksnių sutvirtinimo stiprumą.
Taip pat rekomenduojama klijuoti stogo dangą ne per visą plotą, o tik išilgai stogo perimetro, plokščių persidengiančiose vietose, taip pat - problemiškiausiose vietose - ant briaunų, slėniuose ir ties. vietas, kur membrana ribojasi su vertikaliais paviršiais (pastatai ant stogo, kaminai, vėdinimo kanalai ir kt.)
Termiškai suvirintos stogo sistemos
Daugelis stogo dangų yra suvirintos termiškai. Tam naudojamas specialus suvirinimo aparatas, kuris sukuria 400-600 temperatūros oro srovę. C. Rekomenduojamas stogo dangos suvirinto sluoksnio plotis yra nuo 20 mm iki 100 mm.
Stogo dangos plokščių sujungimas suvirinimo būdu užtikrina sistemos sandarumą. Be to, suvirinimo siūlės, skirtingai nei klijai, neveikia ultravioletinė spinduliuotė.
Iki šiol termiškai suvirintos sistemos yra moderniausios ir patikimiausios, tačiau jų išdėstymo sudėtingumas gali tapti kliūtimi, jei nuspręsite tokį stogą pasigaminti savo rankomis.
Šiame straipsnyje aprašyta membraninių stogų dengimo technologija tinka tiek dideliems pastatams, tiek mažiems ūkiniams pastatams.
Ir jei atidžiai išnagrinėsite visas membraninių stogo dangų medžiagų savybes ir jų pritaikymo ypatybes, esame tikri, kad gausite patikimą ir patvarų membraninį stogą!
Ar straipsnis jums padėjo?