Prasidėjus žiemai pastatų savininkai susiduria su tokiomis problemomis kaip sniego valymas, todėl tenka valyti ne tik kiemus, takus, bet ir pastatų stogus. Kaip reikėtų nuvalyti stogą nuo sniego ir ledo ir ar šis darbas tikrai būtinas?
Žiema – tai ne tik šaltis ir šaltis, bet ir sniego pavidalo krituliai, kurie atlydžio metu virsta ledu. Žinoma, namas, kurio stogas dengtas sniego kepure, atrodo gana vaizdingai, tačiau iš tikrųjų tokiame „grožyje“ nėra nieko gero.
Pirma, sniego masė daro spaudimą stogui.Jei krituliai iškrenta dažnai, toks slėgis gali būti labai didelis, o tai gali lemti ankstyvą stogo konstrukcijų susidėvėjimą ir net jų sunaikinimą.
Antra, sniegas ir ledas naikina stogo dangą, todėl gali atsirasti nuotėkių. Be to, užšalęs vanduo gali ardyti drenažo sistemą, o pavasarį teks rimtai remontuoti stogo konstrukcijas.
Trečioji priežastis, dėl kurios reikia valyti sniegą nuo stogų, yra nuolatinė sniego masės arba ledo luito griūties rizika. Tokiu atveju gali nukentėti šalia namo einantys žmonės.
Tiesa, atsižvelgiant į konstrukcijų įrengimą, pvz sniego apsaugai minkštiems stogams grėsmės nebus.
Taip pat tokia griūtis gali pridaryti nemažos materialinės žalos, pavyzdžiui, ant stovinčio automobilio užkritus varvekliui.
Taigi stogo valymas nuo sniego ir varveklių – būtinas įvykis.
O jei komunalinės įmonės privalo stebėti visuomeninių pastatų ir daugiaaukščių pastatų stogų būklę, tai kotedžų ir kitų privačios nuosavybės teise priklausančių statinių savininkai turi patys išspręsti šią problemą. šildyti stogą - geras variantas.
Kaip galima valyti pastato stogą?
Daugelis namų savininkų mano, kad nuvalyti sniegą nuo stogo nėra sunku, todėl nusprendžia šį darbą atlikti patys arba patikėti atsitiktiniam žmogui. Tiesą sakant, toks požiūris gali turėti rimtų pasekmių.
Neprofesionalūs stogo valymo būdai gali sukelti:
- Grėsmė darbus atliekančio asmens gyvybei;
- Grėsmė žmonių gyvybėms ir rizika sugadinti šalia namo esantį turtą;
- Stogo dangos ir užtvankos elementų pažeidimai.
Patarimas namų savininkams! Reikia pripažinti, kad stogo valymo darbai priskiriami pavojingiems. Juk slidžios stogo šlaitų dangos negalima vadinti patikima atrama dirbančio žmogaus kojoms. Tokių darbų vykdytojai turi turėti atitinkamus įgūdžius ir įrangą, naudojamą pramoniniame alpinizme.
Be to, pasaulietis tiesiog neturi įrankio, kuriuo reikėtų saugiai valyti stogą. Naudojant įprastą kastuvą, danga bus pažeista, o pavasarį teks atlikti brangų remontą.
Dėl šios priežasties stogo valymo darbus reikėtų patikėti profesionaliai užsiimančioms šiose įmonėse. Šiandien naudojami du valymo būdai – mechaninis ir techninis. Panagrinėkime juos išsamiau.
Mechaninis stogo valymo būdas
Paprastai mechaninis valymas atliekamas naudojant pramoninio alpinizmo metodus. Norėdami tai padaryti, būtina nurodyti tvirtinimo taškus ant stogo.
Dažniausiai šį vaidmenį atlieka ortakiai, tačiau tai toli gražu ne visada įmanoma. Todėl, jei numatoma atlikti reguliarią stogo priežiūrą, praktikuojama įrengti stacionarų kabelį, esantį išilgai kraigo.
Profesionalai mechaniniam valymui naudoja specialias priemones, kurios parenkamos priklausomai nuo stogo dangos tipo.
Pavyzdžiui, jei stogas dengiamas šiandien populiariomis metalinėmis čerpėmis, naudojami specialūs sniego stumtuvai, kurie skirti derėti prie dangos profilio.
Kitų tipų stogo dangoms naudojami kastuvai su gumuota arba medine ašmenimis, o specialiais bukais plaktukais atsmulkinami sušalę ledo luitai.
Techninis stogo valymo būdas
Ši technika apima šiuolaikinių technologijų naudojimą stogams valyti. Vienas iš būdų – įrengti „stogo be varveklių“ sistemas.
Ant stogo gausiai susidaro varvekliai, jei ant jo esanti drenažo sistema yra sugedusi arba jis užsikimšęs ledu.
Tačiau net jei drenažo sistema veikia tinkamai, ne visada pavyksta išvengti ledo susidarymo, nes stogas vis tiek išgarina šiek tiek šilumos, o tai prisideda prie sniego tirpimo. Susidaręs vanduo nespėja išbėgti pro stogą, užšąla ir virsta varvekliais.
Kad nesusidarytų šerkšnas, naudojama stogo apsaugos nuo apledėjimo sistema. Tokių modernių sistemų pagrindas yra šildymo elektros kabeliai.
Jie klojami palei stogo kraštą, taip pat lataką ir stogo latakus. Žodžiu, kabeliai montuojami ten, kur dažniausiai susidaro šerkšnas.
Kabeliai, naudojami montuoti ant stogo, turi atitikti daugybę reikalavimų. Tarp jų:
- Didelis paties kabelio ir jo apvalkalo mechaninis stiprumas;
- Atsparumas įvairiems atmosferos poveikiams;
- Atsparumas UV spinduliuotei.
- Aukštas izoliacijos laipsnis ir metalinės pynės buvimas.
Be šildymo kabelių, apsaugos nuo apledėjimo sistema apima tiekimo kabelius („šaltus“), jungiamąsias dėžes ir valdymo sistemas.
Paprastai šiose sistemose yra automatika, todėl jose yra jutikliai, matuojantys temperatūrą ir drėgmę.
Faktas yra tas, kad šios sistemos veikimas yra būtinas atlydžių metu, o kai lauke šalta, ji išsijungia.
Juk esant minus 15 laipsnių ir žemesnei temperatūrai:
- Krituliai pasitaiko retai;
- Sniegas natūraliai netirpsta, todėl ledas nesusidaro;
- Sistema sunaudoja daug energijos, nesuteikdama naudingo efekto.
Apsaugos nuo apledėjimo sistemose naudojami dviejų tipų kabeliai:
- atsparus;
- Savaime reguliuojasi.
Pirmasis variantas yra kabelis, turintis pastovų pasipriešinimą per visą ilgį. Panaši įranga naudojama ir grindinio šildymo įrengimui, tačiau stogo kabeliui keliami specialūs stiprumo reikalavimai.
Šio tipo įranga turi tam tikrų trūkumų. Vienas iš pagrindinių yra tas, kad kabelio atkarpa turi tam tikrą ilgį, todėl montavimas ant stogo gali būti sudėtingas.
Antrasis šio tipo kabelių trūkumas yra tas, kad skirtingos tinklo dalys ant stogo gali būti skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, viena sistemos dalis guli po sniegu, o antroji – nukritusiais lapais. Kadangi jie įkais taip pat, antroji sistemos sekcija perkais veltui, neefektyviai eikvodama energiją.
Todėl šiandien paklausesni yra savireguliaciniai kabeliai, kurie, priklausomai nuo faktinių nuostolių, gali keisti kiekvienoje atkarpoje pagaminamos šilumos kiekį.
Be to, savireguliuojantys kabeliai gali būti labai įvairaus ilgio, reikiamo ilgio pjovimas gali būti atliekamas tiesiai ant stogo montuojant sistemą.
Vienintelis šių kabelių trūkumas yra jų kaina. Jie yra beveik šešis kartus brangesni nei varžiniai. Tiesa, tinkamai suprojektavus sistemą, bus galima sutaupyti paskirstymo kabeliams, o eksploatacijos metu „samregai“ sunaudoja daug mažiau energijos. Taigi pradinės investicijos pakankamai greitai atsipirks.
Kiti stogo apsaugos nuo ledo susidarymo variantai
Be šildymo kabelių įrengimo, stogo apsaugai nuo apledėjimo naudojamos ir kitos galimybės. Pavyzdžiui, hidrofobinių kompozicijų taikymas stogo dangai.
Toks sprendimas nesugeba užkirsti kelio ledo susidarymui, tačiau danga prisideda prie to, kad ledas greitai išnyksta nesudarant gumuliukų ir varveklių. Tokios kompozicijos gali būti dedamos ant metalo ar betono rankomis, naudojant šepetį arba purkštuvą.
Toks darbas turi būti atliekamas net šiltuoju metų laiku, nes kompozicijų sukietėjimas galimas tik esant aukštesnei nei plius penkių laipsnių temperatūrai. Kompozicijos naudojimas gali žymiai sumažinti ledo sukibimą su stogo paviršiumi.
Be to, šios dangos yra:
- Ekologiškas;
- Tvirtas ir elastingas;
- Stogo hidroizoliacinių savybių didinimas;
- Atsparus UV spinduliams ir krituliams.
išvadas
Kaip rodo praktika, nė vienas iš išvardytų valymo būdų nėra panacėja, tinkanti kiekvienu atveju. Renkantis valymo būdą, reikėtų atsižvelgti į daugybę niuansų – nuo tipinių stogo ypatybių iki finansinių namo savininko galimybių.
Todėl norint pasirinkti geriausią variantą stogai be varveklių reikia kreiptis specialisto patarimo.Tik taikant individualų požiūrį galima kuo greičiau ir efektyviau išspręsti varveklių susidarymo ir sniego sluoksnių nusileidimo problemą.
Ar straipsnis jums padėjo?