Spalvų derinys interjere turi didelę reikšmę. Yra ir estetinis, ir kitoks psichologinis poveikis. Darnus spalvų derinimas yra gana sunkus darbas, reikalaujantis suprasti daugybę taisyklių, o jei toks supratimas yra, tai beveik bet kuri erdvė gali būti ideali vieta joje. Dizaineriai naudoja įvairius derinius iš spalvų derinimo lentelių, šios lentelės yra universalios ir gali būti naudojamos įvairioms sąlygoms.
Tono pasirinkimas
Jei naudojate spalvų schemą, tada pasirinkti harmoningą išdėstymą nėra sunku, tačiau tono klausimas išlieka ir šis klausimas yra gana reikšmingas. Galų gale, yra daugybė galimybių:
- šviesus tonas sukuria lengvumo pojūtį ir tinka, pavyzdžiui, darželiui;
- sotus ir ryškus sukuria aktyvumą ir geriau tinka valgomajam ar svetainei;
- miegamajam geriau „tinka“ švelnios, pastelinės spalvos.
Kartais geriausias pasirinkimas yra skirtingų tonų derinys. Būtent tai suteikia kontrasto ir dažnai optimaliai pabrėžia tam tikrą spalvą. Pavyzdžiui, fonas gali būti švelnus ir ramus, tačiau prieš jį gali išsiskirti sodrios ir ryškios spalvos.
Kaip pasirinkti derinius
Jei kalbėsime apie įdomius variantus, yra keletas beveik universalių, kuriuos turėtumėte išbandyti. Pavyzdžiui, raudona puikiai dera su baltu ir auksu. Rožinė spalva tinka šokolado ir kavos spalvai arba raudonai. Smėlio, rožinės ar salotinės spalvos fone atrodys puikiai. Šalta geltona derinama su balta arba žalsva. Žydra spalva gali būti naudojama su mėlyna arba violetine spalva.
Ruda geriausia naudoti su smėlio, mėlyna ir žalia. Bordo - su smėlio ir aukso spalvos. Yra ir kitų variantų, tačiau svarbu ne tik žinoti, kaip derinamos spalvos, bet ir suprasti, kaip jas derinti. Pavyzdžiui, visada galioja pagrindinės ir papildomų spalvų taisyklė. Pagrindinis užima 60–75% viso erdvės užimtumo.
Be to, apie ketvirtadalį sunaudojama antrinė spalva ir po jos paimami bet kokie akcentai ir spalvinės dėmės, kurios interjerui gali suteikti originalumo ir išskirtinumo. Būtent šie, atrodytų, smulkūs elementai iš tikrųjų dažnai sudaro prasmingą ir semantinį interjero aspektą. Paprastai fonui pasirenkama universaliausia ir šviesiausia spalva. Pavyzdžiui, mėlyna arba persikų, smėlio arba rožinė. Tai atveria daug erdvės kūrybiškumui.
Jei skirtinguose kambariuose naudojate skirtingas spalvų koncepcijas ir formules, turite užtikrinti, kad perėjimas tarp jų nebūtų per ryškus. Apibendrinant, atkreipiame dėmesį į antrinių spalvų naudojimą, tarp kurių yra ir universalių variantų. Pavyzdžiui, prisiminkite klasikinį arabišką interjerą, kuriame gana dažnai naudojama galinga oranžinė spalva, kurios nėra tiek daug, tačiau ji puikiai tinka švelnesnės ochros ar pastelinės raudonos-geltonos spalvų gamos fone.
Ar straipsnis jums padėjo?