Idealiu atveju kiekviename bute turėtų būti darbo kambarys. Tačiau ši galimybė atsiranda ne visada. Pagrindiniai reikalavimai darbo erdvei bute:
- patogumas;
- talpa;
- organiškumas bendrame interjere.
Ne visiems reikia namų biuro, bet tiems, kurie turi viską, kad sutvarkytų savo darbo vietą. Mažuose butuose, renkantis darbo zoną, reikia pradėti nuo to, kad tai būtų patogu ir nekenksminga sveikatai. Ši vieta turėtų būti lengva ir patogi. Apsvarstykite pagrindines darbo vietos organizavimo taisykles.
Užkampio pasirinkimas
Puiki darbo vieta – per maža buto niša, kad ją būtų galima uždaryti kaip atskirą kambarį, tačiau ji gana tinkama papuošti darbo biurą.Durų nereikia – darbo vietą galite uždaryti užuolaidomis. Darbo erdvę galite atskirti įprastais baldais. Savo „biurą“ galite apriboti drabužių spinta, stelažu, sekretore ar visais ištraukiamais ir sulankstomais stalais.
Be to, ši dalis gali būti tiesiog aptverta. Pertvara gali tarnauti kaip spinta ar kiti baldai, širma ar tiesiog užuolaida. Galima naudoti palangės išplėtimo techniką, paverčiant ją darbalaukiu. Tai tuo atveju, jei norite šiek tiek įvairovės. Toks darbo vietos organizavimas šiandien yra labai populiarus.
Darbo vietos ir dviejų komponentų ergonomika
Ergonomika yra mokslo disciplina, tirianti patogų žmogaus buvimą darbo vietoje, siekiant padidinti jo produktyvumą. Ergonomika skirta padėti organizuoti darbo procesą ir padidinti jo efektyvumą. Ji atsakinga už patogumą, komfortą ir saugumą.
Svarbu! Nereikėtų būti įmantriam ir ankštame bute rasti vietą darbo zonai vien dėl to. Galbūt tiesiog judėkite su nešiojamuoju kompiuteriu patogiuose namų kampeliuose, nesivargindami tam skirti specialios erdvės. Tada net nereikės nieko keisti interjere. Tačiau jei tai neigiamai veikia produktyvumą, vadovaukitės šiais patarimais.
Dešinė darbalaukio padėtis
Dažnai stalas dedamas priešais langą nugara į duris, o tai neteisinga. Viena vertus, tai logiška, nes tokiu būdu mes atitraukiame dėmesį nuo kompiuterio, žiūrime pro langą. Bet tai neigiamai veikia psichiką, nes įėjimo į kambarį nesimato. Iš esmės žmogus intuityviai bijo užpuolimo iš užpakalio, nes daugelis smegenų reakcijų išliko urvinio žmogaus, kuriam visada grėsė pavojus, lygyje, pavyzdžiui, plėšrūnų ataka iš užpakalio.
Todėl tuštuma už nugaros gąsdina, kelia nerimą, net jei namuose nėra nieko, išskyrus tave. Mūsų pasąmonė išlaiko reakciją į skrydį esant mažiausiam pavojui iš užpakalio. Toks tonas reikalauja psichologinių išlaidų, kurias geriau išleisti protinei veiklai.
Ar straipsnis jums padėjo?