Itališkas stilius yra vienas įdomiausių ir apima šimtametes kultūros tradicijas. Kalbėdami apie itališką stilių, nukreipiame žvilgsnį į Romos imperijos epochą, tada nuplauname jį iki Venecijos galios ir taip pereiname pačius įvairiausius istorijos etapus bei kultūros formavimosi galimybes.
Esminis itališkas stilius
Itališkame stiliuje daug kas yra harmoningai sujungta. Beveik visada kalbame apie natūralių medžiagų originalumą, kuris organiškai dera su šiek tiek išdidžia prabanga. Itališko stiliaus pagrindas, savotiškas šio stiliaus pagrindas, yra antikos era, ypač Romos imperija. Kaip žinote, Roma integravo daugybę kitų kultūrų.Todėl čia visai galima pastebėti ir evoliucinę graikų architektūros tąsą, ir kai kuriuos skolinius iš Prancūzijos bohemiškų stilių, apskritai gana daug įvairių detalių.
Be to, dabar pastebima gana daug vadinamojo Toskanos stiliaus elementų. Šio reiškinio atsiradimas kultūroje siejamas su miesto gyventojų skaičiaus didėjimu, kuris buvo pastebėtas praėjusio amžiaus pradžioje. Miestams aktyviai apgyvendinus, priemiesčiuose pamažu ėmė kurtis žmonės, todėl atsirado tipiški Toskanos namai iš natūralių medžiagų su atviromis terasomis ir arkomis. Tokie namai buvo dekoruoti vitražais ir mozaikomis, freskomis ir keraminėmis plytelėmis.
Jei mes kalbame apie šiuolaikinę versiją, tai sujungia ir kaimiškus elementus, ir bohemiškumą. Apskritai kažkas panašaus į Provanso stilių, tik su savo išskirtiniais bruožais. Koncepciniu lygmeniu itališkas stilius įkūnija tradicijų puoselėjimą. Paprastai tokio stiliaus namai priklausė šeimoms ir buvo perduodami vienas kitam iš šimtmečio į šimtmetį. Itališkas stilius – tai šeimyniniai ryšiai, patriarchatas, uždaros bendruomenės, kultūros, tradicijų išlaikymas, todėl nesunku įžvelgti gausybę senovinių baldų ir smulkių aksesuarų bei detalių, iš kurių yra didelės šeimos palikimas.
Kiti išskirtiniai itališko stiliaus bruožai:
- židiniai;
- dideli langai;
- tinko naudojimas;
- arkų ir masyvių kolonų buvimas;
- erdvės zonavimo naudojimas.
Žinoma, ne visada galima tiesiogiai laikytis šių tradicijų, tada į pagalbą ateina modernus itališkas stilius.
Šiuolaikinis itališkas stilius
Ši parinktis dažniau naudojama miesto butams, tačiau net ir čia Italijos gyventojai sugeba išlaikyti savo senovės tradicijas. Apskritai butas traktuojamas kaip didelė meno erdvė, ne tik būstas, bet ir estetinės apmąstymo objektas, kuriame funkcionalumas derinamas su grožiu. Tokioje erdvėje naudojama gana daug modernaus dekoro elementų, antikvariniai ar vintažiniai daiktai derinami su moderniais aksesuarais.
Būsto centre yra sofa ir nedidelis biožidinys - tai alternatyva didelei privataus namo svetainei, tačiau esmė perteikta teisingai. Sofa skirta bendrauti su draugais, susirinkti artimuosius, o biožidinys sukuria komforto jausmą. Į itališką stilių įtrauktos technologijos ir ekologiškos tendencijos. Taigi plazminis televizorius gali būti papuoštas tinku ar nuostabiais bareljefais.
Ar straipsnis jums padėjo?