Kaip apsaugoti stogą nuo pratekėjimo per stiprų lietų?

Nesandarumas yra ne tik senų stogų problema. Stoglangiai, kaminai, oro kondicionavimo sistemos, antenos, oro paėmimo angos ir stoglangiai – tai tik dalis vietų, kur dėl blogo sandarinimo dažnai susidaro vanduo. Šiuo atveju statybininkai rekomenduoja naudoti stogo dangą nailoną – polimerinę izoliacinę medžiagą, kuri, be tankios ir patvarios dangos, užtikrins dengimo greitį ir lengvumą. Po džiovinimo susidaro kompaktiška ir lanksti danga, kuri, kaip ir guminiai batai, apsaugo pastatą nuo nepageidaujamo sušlapimo.

Tolesnėse pastraipose iliustruojamos dažniausiai pasitaikančios stogo nuotėkio priežastys. Toliau išsiaiškinsime, kaip efektyviausiu būdu suremontuoti stogą.

Neprofesionalus montavimas

Stogas yra geras tik tada, kai jis tinkamai sumontuotas. Pagrindinė vandens nutekėjimo ant stogo priežastis – palikti tarpai. Žinoma, nustačius, kad stogas nesandari, vėliau kils daugiau problemų. Todėl net statybos etape įsitikinkite, kad stogas pagamintas teisingai. Tokiu būdu ateityje galėsite išvengti nesandarumo, žalos dėl drėgmės ar nesandarumo konstrukcijoje.

Neteisingas apvadų montavimas

Kraštai yra plonos metalinės skardos juostelės, kurios yra tam tikrose čerpinio stogo dalyse ir kampuose. Jų padėtis toli gražu nėra atsitiktinė. Funkcija yra apsaugoti stogo dalis, kuriose vanduo gali lengvai nutekėti. Be vamzdynų stogui kyla didesnė vandens įsiskverbimo ir drėgmės sukeltos žalos rizika.

Pigiausių medžiagų pasirinkimas

Statydami stogą, bandydami sutaupyti, vėliau galite kainuoti daug daugiau! Ypač tada, kai sumažinate materialinį biudžetą ir pasirenkate pigiausią medžiagą.

Svarbu suprasti, kad renkantis pigesnę medžiagos versiją, pavyzdžiui, paklotą ar sandariklį, ilgainiui tikrai kainuos daug daugiau dėl stogo remonto poreikio.

Nepakankama ventiliacija

Jei stogas nėra tinkamai vėdinamas, gali atsirasti nuotėkio požymių. Turėdami subalansuotas įsiurbimo ir išmetimo angas palėpėje, stogas bus sausas. Be to, palėpėje įrengus ventiliaciją, po gausaus sniego nesusidarys ledo kamščiai.Vasaros sezono metu tinkamas vėdinimas padeda išvengti šilumos ir drėgmės kaupimosi palėpėje.

Net jei turite pačią tobuliausią ir kokybiškiausią stogo dangą, darbus vis tiek reikia atlikti kruopščiai, laikantis taisyklių. Jei darbas nebus atliktas tinkamai, stogas nutekės.

Kaip ištaisyti skylę stoge?

Jei praėjus keleriems metams po stogo pastatymo aptinkate drėgmės dėmių, tai pirmas įrodymas, kad stogas teka. Norėdami išspręsti problemą, galite naudoti šiuos įrankius:

• alebastras;
• specialus sandariklis;
• pjautuvo tinklelis ir cementas.

Pasirinkus bet kurį iš pateiktų variantų, pirmiausia reikia nuvalyti dangą. Kitas žingsnis – tepti produktą sausu oru, kad būtų laiko išdžiūti. Šis metodas padeda išspręsti mažų skylių susidarymo problemą. Tačiau esant didelei problemai, būtina naudoti pralaidžias membranas (stogo dangos nailoną).

Kaip išdėstytos laidžios membranos?

Šiuolaikinės labai laidžios garams plėvelės ar membranos daug efektyviau ir greičiau pašalina vandens garus į išorę. Jas galima kloti tiesiai ant šilumos izoliacijos, be tarpelio, kas supaprastina stogo konstrukciją. Šiuo metu pirminiam palėpių uždengimui rekomenduojamos tik membranos.

Kaip išsirinkti stogo dangą nailoną?

Didelės garų laidumo plėvelių gamintojai jas nuolat tobulina. Jie turi nemažai savybių, gerinančių stogo funkcionalumą. Pavyzdžiui, rinkoje yra membranų, kurios yra atsparios plyšimui, kitos turi antirefleksinį sluoksnį, kuris palengvina formavimą (jos neakina).

Renkantis foliją, reikia atsižvelgti į keletą parametrų:

1. Garų pralaidumas - vandens garų kiekis, kurį membrana gali praleisti per 1 m² savo paviršiaus per dieną. Šis parametras nustato nailono klasifikaciją (mažas arba didelis garų pralaidumas), taigi ir jo tvirtinimo prie stogo būdą (su ventiliaciniu tarpu arba be jo). Labai pralaidžios garams yra tos plėvelės, kurios per 1 m² paviršiaus praleidžia daugiau nei 700 g vandens garų per dieną.
2. Vandens garų difuzijos pasipriešinimo koeficientas – šis parametras parodo vandens garų, praeinančių per plėvelę, atsparumą, palyginti su lygiaverčio oro sluoksnio varža. Labai pralaidžioms membranoms vertė yra nuo 0,02 iki 0,2 m. Kuo mažesnė vertė, tuo daugiau vandens garų praeis pro membraną.
3. paviršiaus svoris. Daugumos mūsų rinkoje esančių plėvelių tankis svyruoja nuo 90 g/m² iki 300 g/m². Kuo sunkesnė folija, tuo stipresnė. Optimalus - pagal svorio ir stiprumo santykį bei garų pralaidumą - yra membrana, kurios masė yra 100-140 g / m².
4. Atsparumas vandeniui – originalios dangos plėvelės nuolat veikiamos vandens – tiek kritulių, tiek vandens garų kondensacijos ant apatinio sluoksnio. Gera membrana nepratekės, jei vandens stulpelis yra bent 1500 mm storio.
5. Atsparumas UV spinduliams – šis parametras nustato, kiek laiko membrana gali išbūti ant stogo, nepadengta stogo danga. Gamintojai tai leidžia nuo 2 iki 6 mėnesių. Viršijus šį laikotarpį, gali sumažėti techniniai plėvelės parametrai ar net visiškai ją sugadinti.
6. Plyšimo stiprumas - nuo to priklauso folijos sandarumas. Ją apibūdina du parametrai, lemiantys atsparumą lūžimo jėgai ir atsparumą nago lūžinėjimui.Kuo tvirtesnė folija, tuo lengviau ją bus pritvirtinti prie šlaito nepažeidžiant.

Visą informaciją apie stogo dangą nailoną, reikalingą parametrų palyginimui, rasite etiketėse.

Kaip uždengti stogą membrana, jei stogas nesandarus?

Atsiradus dideliam nuotėkiui reikia atidaryti kelis stogo lakštus, o kartais ir visą stogą. Kiekvienas atvejis individualus.

• Plėvelę pradėkite montuoti nuo karnizo, pasukdami ją statmenai gegnėms (pusė su atspaudu visada turi būti nukreipta į išorę).
• Apatinį folijos kraštą uždėkite ant latako juostelės ir dvipuse juostele priklijuokite prie karnizo juostelės. Dėl to lietaus vanduo ir kondensuota drėgmė gali laisvai tekėti per foliją ir tiesiai į lataką.
• Šiek tiek ištemptus kraštus pritvirtinkite prie gegnių kabėmis. Tada pritvirtinkite atraminius strypus - jų dėka tarp folijos ir dėžės (taip pat ir stogo dangos ant jų) atsiras kelių centimetrų tarpas, leidžiantis stogui vėdinti.
• Kitas juosteles klokite lygiagrečiai ankstesnėms, perdengdami jas 15 cm. Dauguma gamintojų ant folijos pažymi persidengimo plotį. Jei stogo nuolydis mažesnis nei 20°, vertė turi būti padidinta iki 20 cm.

Dėmesio! Geriausia vengti folijos juostelių sujungimo vertikaliai. Jei tai neįmanoma, vertikalius kraštus pritvirtinkite prie gegnių kabėmis.

Stogo ertmės yra ypač linkusios nesandariai, todėl jas reikia uždengti dvigubu nailono sluoksniu. Juostos nuo kiekvieno šlaito turi persidengti gretimą šlaitą ne mažiau kaip 25 cm.Plėvelė aplink kaminus turi būti tinkamai nupjauta ir pritvirtinta.Pirmiausia jis perpjaunamas skersai, užlenkiamas ant kamino, o po to išpjaunamas ir klijuojamas juostele. Norint apsaugoti kaminą nuo drėgmės nuo stogo tekančiu vandeniu, tiesiai virš jo daroma papildoma apsauga - iš folijos gabalo pagamintas latakas, kuris nukreips vandenį taip, kad jis tekėtų per kaminą.

Stoglangiai turi būti tvirtai sujungti nailonu. Norėdami tai padaryti, užvyniokite jį ant rėmo ir pritvirtinkite dvipuse juosta. Kampai turi būti papildomai užklijuoti elektrine juostele, o perteklių nupjauti.

Langai dažniausiai būna su sandarinimo žiedais, kad būtų lengviau juos sumontuoti ir užtikrinamas tinkamas lietaus vandens nutekėjimas – todėl aplink langus nereikia daryti plėvelinių latakų. Jie reikalingi tik tuo atveju, jei langų gamintojas nepateikia sistemos programinės įrangos.

išvadas

Kadangi stogas pastate yra vienas brangiausių statybos metu pagamintų elementų, verta atkreipti dėmesį į profesionalų jo įrengimą ir patikimų medžiagų naudojimą. Tai padės išvengti brangių remonto darbų ateityje. Tačiau verta reguliariai tikrinti, ar stogas nėra sandarus. Jei jis buvo suformuotas mažas, galite naudoti specialius įrankius, o jei problemos mastas yra didelis, tada reikia atidaryti stogą ir pakloti nailoną.

Ar straipsnis jums padėjo?