Stogo ir latakų šildymas: kaip tai padaryti teisingai

Žiemą ant stogų susiformavę varvekliai gali kelti didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Šiame straipsnyje bus kalbama apie tai, kaip atliekamas stogo šildymas, kokia įranga naudojama ir kaip ši įranga montuojama.

Varvekliai ant stogų atsiranda dėl vadinamojo dažno nulio kirtimo, kai žiemą dažnai iš teigiamos dienos keičiasi į neigiamą naktį.

Nepriklausomai nuo stogo tipo, šildymas reikalingas tam, kad nesusidarytų varvekliai, keliantys rimtą pavojų po jais einančių žmonių gyvybei ir sveikatai.

Varveklių susidarymas ant stogų, taip pat ledo atsiradimas latakuose šaltuoju metų laiku – įprastas reiškinys mūsų šalies klimato sąlygoms. Pagrindinė šių procesų atsiradimo priežastis – šilumos išsiskyrimas iš pastato vidaus per stogą.

Prie to gali prisidėti šie veiksniai:

• dažni perėjimai per nulinę oro temperatūrą;
• sudėtingos stogo konstrukcijos;
• klaidos, padarytos projektuojant erdvę po stogu;
• statant pastatus atlikti klaidingi skaičiavimai;
• per daug sutaupoma stogo konstrukcijai.

Be pavojaus praeiviams, varvekliai ir ledas sukelia kitų problemų, tokių kaip: stogo nesandarumas; destruktyvus ledo poveikis statybai, atsirandantis dėl vandens užšalimo įvairiuose plyšiuose ir plyšiuose; padidėjusi apkrova pastato stogui ir laikančiajai sistemai ir kt.

Siekiant kovoti su ledo ir varveklių atsiradimu ant stogų, šiuo metu naudojami šie metodai:

1. Mechaninis stogų valymas, kuris yra labiausiai paplitęs būdas, tačiau turi nemažai trūkumų. Pavyzdžiui, tam reikia išlaikyti visą personalą specialiai apmokytų darbuotojų, taip pat darbo metu naudoti įvairias specialias transporto priemones, pavyzdžiui, darbo platformas. ant paties stogo, dėl ko pėstiesiems uždaromi tiek greitkeliai, tiek šaligatviai. Be to, šis metodas gali pažeisti tiek patį stogą, tiek kitus jo elementus, įskaitant latakus, taip pat kelia tam tikrą pavojų žmonėms, dalyvaujantiems valant stogą.
2. Stogų ir latakų šildymas – modernesnis ir saugesnis būdas atsikratyti varveklių ir ledo.Esant tinkamam šildymo sistemos įrengimui, šis metodas turi nemažai pranašumų, palyginti su pirmuoju metodu. Pagrindinis trūkumas yra didelis elektros energijos suvartojimas, tačiau jį galima sumažinti beveik perpus naudojant automatinę valdymo sistemą.
3. Kitas prietaiso metodas stogai be varveklių o ledas yra elektrinių impulsų sistemų naudojimas, rečiau nei sniego tirpinimo sistemos. Šių sistemų įrengimas yra gana brangus reikalas, tačiau eksploatacijos metu jos sunaudoja daug mažiau elektros energijos nei stogo šildymas kabeliu. Elektrinių impulsinių sistemų trūkumas yra galimybė nuo varveklių ir ledo apsaugoti tik stogo kraštus, o vamzdžiai ir padėklai lieka neapsaugoti.
4. Mažiausiai populiarus būdas dėl didelės kainos, trumpos trukmės ir įvairių paraiškų teikimo proceso sunkumų ant stogo o tolesnis jo panaudojimas – specialių emulsijų naudojimas kovai su apledėjimu.

Stogo kabelio šildymo sistema

Norint išvengti varveklių atsiradimo, nebūtina pilnai apšildyti stogo – užtenka nutiesti šildymo kabelį tose vietose, kur labiausiai reikia šildymo.

Diagramoje parodytos problemiškiausios bet kokio tipo stogo vietos, kuriose tikslinga įrengti sniego tirpinimo sistemą.

Dažniausiai, jei šildymo kabelis stogui įrengiamas schemoje pažymėtose vietose, jo pakanka apsaugoti ir stogo kraštus, ir lietvamzdžius bei padėklus nuo varveklių ir ledo atsiradimo.

Stogo šildymo kabelių sistemą sudaro šie elementai:

1. Stogo šildymo kabelis, kurio galia gali būti pastovi linijinė, svyruojanti nuo 20 iki 30 W / m, arba savireguliuojanti, tai yra, besikeičianti atsižvelgiant į įvairių išorinių sąlygų pokyčius;
2. Specialūs elementai, naudojami šildymo kabelių tvirtinimui prie stogo dangos elementų, taip pat latakai ir sniego sulaikymas;
3. Paskirstymo tinklas, įskaitant maitinimo kabelius, taip pat dėžės, paskirstančios maitinimo įtampą ir prijungiančios šildymo kabelius prie tinklo
4. Elementai, kurie atlieka automatinį latakus ir stogus šildančios sistemos valdymą ir valdymą. Juose yra aplinkos temperatūros jutiklis, kritulių jutiklis, lydyto vandens jutiklis ir temperatūros reguliatorius.
5. Paleidimo ir reguliavimo įranga, kuri yra sistemos valdymo spintos dalis, įskaitant magnetinius starterius ir automatinius apsauginius jungiklius, tiekiančius įtampą kabeliui, šildančiam plokščią stogą.

Stogo šildymo sistemos įrengimas

Stogo šildymo sistemos montavimas prasideda nuo stogo šildymo kabelio surinkimo į paruoštas klojimui dalis. Tam jis surišamas specialiais spaustukais.

Tada gautos sekcijos dedamos į padėklus, kurie nuleidžiami į vamzdžius ir ištiesiami išilgai stogo krašto su gyvate, po to jie pritvirtinami specialiomis kniedėmis, juostelėmis ir spaustukais.

Po to skirstomieji tinklai montuojami nuo spintos, kuri automatiškai valdo šildymo sistemą, montavimo vietos iki skirstomųjų dėžių montavimo vietų, kurias geriausia įrengti minimaliu atstumu nuo šildymo kabelių movų.

Svarbu: dėžių ir spintelės montavimo vietas reikia planuoti iš anksto, kad nebūtų sunkumų klojant skirstomąjį tinklą.

Paskutinis etapas – stogo šildymo sistemos automatinio valdymo spintos įrengimas ir prijungimas prie anksčiau įrengto skirstomojo tinklo.

Baigus montavimą būtina atlikti paleidimo procedūras, numatytas PUE 1.8 skyriaus reikalavimuose ir normose:

1. Išmatuoti visų naudojamų kabelių (maitinimo, šildymo ir valdymo kabelių) varžą;
2. Išmatuokite srovę laidžių šildymo kabelių gyslų varžą ir išsiaiškinkite, ar jos atitinka pase nurodytas vertes;
3. Atlikti sistemos įžeminimo testą;
4. Išmatuokite parametrus, kuriems esant suveikia prietaisai, kurie apsaugos tikslais išjungia šildymo sistemą;
5. Išmatuokite fazės-nulio kilpą;
6. Patikrinkite, ar tinkamai veikia automatinė valdymo sistema;

Remiantis paleidimo ir paleidimo rezultatais, surašoma techninė ataskaita, kurią atlikus galima pradėti eksploatuoti stogo šildymo sistemą.

Stogo šildymo sistemos automatinio valdymo veikimo principas

Tuo atveju, kai aplinkos temperatūra patenka į veikimo diapazoną, įjungiama relė K1, kuri pašalina blokavimą iš apkrovos valdymo grandinių.

Jei laikmatis, kuris įjungia šildymą, kai temperatūra patenka į šį diapazoną, buvo įjungtas, tada stogo šildymas prasideda laikmačio nurodytam laikotarpiui, po kurio sistema išsijungia ir įrenginys stebi kritulių ir vandens jutiklius.

Kritulių atveju įjungiami stogo ir padėklų šildymo režimai, už kuriuos atsakingos relės K2 ir K3, pasibaigus krituliams relės K2 pagalba išjungiamas stogo šildymas, tačiau šildymas dėklai tęsiasi, kaitindami vamzdžius, kol dings signalas iš lydymosi vandens jutiklio.

Be to, vamzdžių ir padėklų šildymas dar kurį laiką veikia per įmontuoto laikmačio nustatytą delsos laiką, po kurio sistema išsijungia.

Ar straipsnis jums padėjo?