Stogas apsaugo visą namo konstrukciją nuo neigiamo išorinės aplinkos poveikio. Šiandien kaimo namų dizaino fantazijai nėra ribų. Tuo atveju, jei pagal palėpės tipą statomas stogas ir jame numatomas gyvenamojo ploto sutvarkymas, jis turi būti apšiltintas. Mūsų straipsnyje mes kalbėsime apie tai, kad izoliuoti stogą savo rankomis nebus ypač sunku.
Prisiminkite, kad bet kokio tipo stogo konstrukcija susideda iš dviejų dalių: išorinės ir vidinės. Išorinėje dalyje yra stogas, o vidinėje – santvaros konstrukcija ir perdangos plokštės.
Nepriklausomai nuo to, apšiltinsite medinį ar akmeninį namą, stogas turi būti šiltinamas pagal vieną schemą.Priklausomai nuo to, kuri namo palėpės erdvės dalis bus naudojama, parenkama šilumą izoliuojanti medžiaga ir sudaroma darbų schema.
Tuo atveju, kai namo palėpė nėra gyvenamoji erdvė, stogo izoliuoti iš vidaus nereikia. Tokiu atveju galite apsiriboti aukštos kokybės šilumos izoliacijos įrengimu palėpės pagrindu.
Tuo atveju, kai namo palėpė naudojama kaip gyvenamoji zona arba čia įrengta palėpė, turėtumėte pagalvoti apie mansardos stogo izoliacija.
Jei nuspręsite apšiltinti stogą savo rankomis, iš pradžių atidžiai išnagrinėkite visas stogo konstrukcines dalis.
Atsiradus defektams, nepalikite jų remonto vėlesniam laikui – taisykite laiku. Nepamirškite patikrinti gegnių kokybės ir stiprumo, jei reikia, tada pakeiskite elementus, paveiktus drėgmės ir puvimo.
Svarbu: apdorokite visą santvaros konstrukciją antiseptiku. Ant stogo yra santechnikos ir elektros laidų elementai, tada juos taip pat reikia apdoroti antiseptiku.
Tipiškos klaidos klojant stogo izoliaciją
Dažnai jie pradeda dirbti, visiškai nežinodami, kaip apšiltinti stogą savo rankomis, darydami tipiškas klaidas. Dažniausia klaida: neteisingai parinkta medžiaga ir jos plotis.
Jei šilumą izoliuojančios medžiagos plotis paimamas siauresnis nei reikalaujama, susidaro įtrūkimai, todėl atlikta šilumos izoliacija neatliks pagrindinės funkcijos, todėl stogo izoliacija iš vidaus nebus veiksminga.
Kad tokios bėdos jums neatsitiktų, rekomenduojame gerai apgalvoti ir apgalvoti visus stogo konstrukcinius elementus.
Svarbu: klojant izoliaciją turi būti sausa. Priešingu atveju visa medinė gegnių ir pertvarų konstrukcija pūs, visos metalinės dalys surūdys.
Be to, erdvėje po stogu bus nemalonus kvapas. Na, o blogiausia: jei bet kokia stogo izoliacija yra per šlapia, vanduo gali patekti į namą.
Pagrindinės prastos stogo būklės priežastys
Pagrindinės priežastys, kurios neigiamai veikia bendrą stogo būklę, yra šios:
- Ant stogo izoliacijos viršaus nėra hidroizoliacijos.
- Hidroizoliacija yra, bet ją „pamiršta“ sutvarkyti, todėl izoliacija pasislinko, susidarė „šalti“ plyšiai.
- Neįrengta ventiliacijos tarpui. Dėl to: susidaro kondensatas ir sudrėkinamos medinės stogo santvaros konstrukcijos bei pati izoliacinė medžiaga.
- Nėra garų barjero.
Pagrindinės termoizoliacinių medžiagų rūšys
Norint išsiaiškinti, kaip geriausiai apšiltinti stogą, rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais. Jie pasufleruos ir pasakys, kokia medžiaga tinka konkrečiam stogui apšiltinti.
Šiandien populiariausios šilumos izoliacinės medžiagos yra:
- Stiklo pluoštas.
- Mineralinė vata (jos atmainos).
- Kiti šildytuvai.
Mineralinė vata šiandien gaminama įvairiais pagrindais.
Šiuolaikiniai gamintojai siūlo šias mineralinės vatos rūšis:
- stiklo pluošto pagrindu;
- bazalto pagrindu;
- putplasčio stiklas;
- celiuliozės medžiagos;
- putų polistirenas.
Kuri stogo izoliacija yra geresnė, spręskite jūs, tačiau nerekomenduojame ignoruoti specialistų patarimų tokiu svarbiu klausimu.
Eksperto patarimas
Norint apšiltinti lubas arba stogą, rekomenduojame naudoti stiklo pluošto arba bazalto izoliaciją. Tačiau reikia pažymėti, kad stiklo pluoštas pasižymi maža drėgmę sugeriančia savybe.
Bazalto pagrindo termoizoliacinė medžiaga ir mineralinė vata turės būti apsaugoti iš išorės hidroizoliacinėmis medžiagomis, o iš vidaus – garų izoliacinėmis medžiagomis. Ir tai yra papildomas pinigų švaistymas.
Pastaruoju metu itin populiaru izoliuoti stogą isover. Dėl specialios technologijos šios medžiagos stiklo pluošto struktūroje yra oro.
Oro burbuliukai užtikrina itin mažą stiklo pluošto šilumos laidumą – ne daugiau kaip 0,044 W/mK. Kitas neginčijamas šios šilumą izoliuojančios medžiagos privalumas yra aukštos akustinės savybės, dėl kurių triukšmo prasiskverbimo į gyvenamąją erdvę lygis gerokai sumažėja.
Kita svarbi stiklo vatos savybė – ilgaamžiškumas (50 metų ir daugiau). Galbūt jokia kita medžiaga negali būti lyginama su juo pagal šį rodiklį.
Na, o kas ypač svarbu statant medinius namus, stiklo vata nedega ir užtikrina didelį garų pralaidumą.
Izoliacijos klojimo būdai
Jūs jau nusprendėte, kuri stogo izoliacija yra geresnė, dabar pereiname prie jos klojimo.Nepriklausomai nuo to, kokią medžiagą naudojate, ji turi būti klojama po stogu tarp gegnių.
Svarbu: padėkite termoizoliacinę medžiagą taip, kad neliktų tarpų.
Kokio storio turi būti izoliacinė medžiaga? Rekomenduojame rinktis tokį medžiagos storį, kad jis būtų trečdaliu mažesnis už gegnių storį.
Jei termoizoliacinė medžiaga per plona, rekomenduojame ją kloti bent dviem sluoksniais. Tokiu atveju klokite medžiagą taip, kad pirmosios eilės medžiagos siūlės turi būti padengtos antruoju izoliacijos sluoksniu.
Svarbu: atsargiai padėkite šilumą izoliuojančią medžiagą, pritvirtindami ją nemetalinėmis tvirtinimo detalėmis. Nepamirškite garų ir hidroizoliacijos išdėstymo. Priešingu atveju po stogu esančioje erdvėje nemalonaus kvapo po namo eksploatacijos išvengti nepavyks.
Šilumos izoliacijos apsauga nuo drėgmės
Jau apsisprendus, kuo geriau apšiltinti namo stogą, svarbu ir garų bei hidroizoliacijos išdėstymas.
Priešingu atveju visos šilumos izoliacinės medžiagos pirkimui išleistos lėšos ir jos įrengimo laikas sumažės iki neigiamo rezultato.
Pagrindinis garų ir hidroizoliacijos tikslas – apsaugoti stogo izoliacinę medžiagą nuo drėgmės, o svarbiausia – neleisti vandeniui prasiskverbti ir kauptis termoizoliaciniame sluoksnyje. Priešingu atveju stipriai pablogės izoliacijos šilumos izoliacijos savybės.
Todėl rekomenduojame erdvę po stogu ir šilumą izoliuojantį sluoksnį iš išorės apsaugoti drėgmei nepralaidžiomis medžiagomis.Jų perforacinės savybės užtikrins visos stogo konstrukcijos vėdinimą.
Jei izoliacija iš gyvenamojo ploto pusės yra apsaugota garų barjeru, tokiu būdu apsaugote šilumą izoliuojantį sluoksnį nuo vandens garų poveikio. Priklausomai nuo to, kokias funkcijas atlieka stogo dangų šiltinimo medžiagos ir kokia jų sudėtis, jos skirstomos į keletą tipų.
Pagrindiniai stogo izoliacinių medžiagų tipai:
- polietileno plėvelės.
- Tinkleliu sustiprintos plėvelės.
- Plėvelės sutvirtintos audiniu.
- perforuotos plėvelės.
Taigi stogo hidroizoliacijos įrengimui rekomenduojame naudoti perforuotas plėveles. Hidroizoliacijai tinka visos kitos izoliacinės medžiagos.
Dažniausiai jie būna vienpusiai, todėl labai svarbu nesupainioti jų pusių, kad nebūtų priešingo efekto.
Svarbu: drėgnesnėms palėpės patalpoms turėtų būti naudojamos sustiprintos plėvelės, kurių vienoje pusėje uždedama folija.
Tikimės, kad mūsų straipsnis padės ir tiems namų savininkams, kurie dar tik galvoja, kaip apšiltinti stogą šalyje. Kadangi stogo izoliacijos darbai turi būti atliekami pagal aukščiau aprašytą technologiją.
Ypatingą dėmesį atkreipkite į tas vietas, kur lubos ribojasi su išorinėmis sienomis. Šiose vietose izoliacija turi būti tvirtai prigludusi prie sienos. Jei yra karnizų, nepamirškite ir jų apšiltinti, kitaip šaltas oras prasiskverbs į erdvę po stogu.
Šiek tiek patarimo: šiose metase plėvelę labai patogu tvirtinti statybiniu segtuku. Tvirtinimui galite naudoti ir medines lentjuostes.
Ar straipsnis jums padėjo?